Paskelbta  Lie 29, 2020

ŽADŽIŪNUOSE PAŽINTINĖ IŠVYKA – „SUSIPAŽINKIME SU JONO KRIKŠČIŪNO-JOVARO GIMTINE‘‘  

2020 m. liepos 18, 27 dienomis su grupe aktyvių Žadžiūnų bibliotekos skaitytojų apsilankėme poeto Jono Krikščiūno-Jovaro gimtinėje. Ekskursijos tikslas – susipažinti su rašytojo Jono Krikščiūno-Jovaro gyvenimu ir kūryba ir pažymėti 140-ąsias gimimo metines. Liepos 18 d. išvykoje dalyvavo jaunimas, o liepos 27 d. – suaugusieji.  Ją organizavo  Žadžiūnų bibliotekos bibliotekininkė Ona Skirmantienė. Ekskursijos tikslas – susipažinti su rašytojo Jono Krikščiūno-Jovaro gyvenimu ir kūryba ir pažymėti 140-ąsias gimimo metines.
Jonas Krikščiūnas-Jovaras gimė 1880 metais sausio mėn. 12 dieną Kalniškių kaime.  Jo tėvai buvo paprasti valstiečiai. Jie negalėjo jo leisti į mokyklą, pats tėvas vaikus mokė rašyti ir skaityti. Būdamas savamokslis, niekada jokios mokyklos nelankęs, buvo labai smalsus, savarankiškai visą gyvenimą lavinosi. Vasarą piemenaudavo, o žiemą pats mokydavo kaimo vaikus skaityti, rašyti, skaičiuoti. Mokė ir kaimynų Grušų sūnų Juozą – būsimą žinomą lietuvių dramaturgą. Už atliekamus pinigus pirkdavo knygas, žurnalus veždavosi į Kalniškius ir savo didele biblioteka leido visiems naudotis. Leidinius noriai skolindavo ir džiaugdavosi, kad dideli ir maži skaito, domisi. Eilėraščius pradėjo rašyti paskatintas Povilo Višinskio. Daugiausiai rašė 1904–1910 metais.  Jonas Krikščiūnas-Jovaras pats patyrė daug vargo ir skurdo. Pats matė, kaip ponai išnaudojo vargdienius. Todėl jo pirmosiose eilėse-dainose ir atsispindi tai, kuo jie gyveno ir ko labiausiai troško paprasti liaudies žmonės. O jie troško ir reikalavo laisvės, kuri kaip oras, kaip saulė priklausytų jiems. Daug Jovaro eilėraščių yra tapę labai populiariomis liaudies dainomis: kadangi jo kūryba artima tautosakai, žmonės jo eilėmis kūrė melodijas. Jis užrašinėjo pasakas, padavimus, patarles, mįsles, smulkiąją tautosaką.
Nuo jaunumės jis buvo knygnešys – vienas iš žymesnių Šiaulių apskrityje. Už knygnešystę Jovarui 1928 metais tuometinė Lietuvos Respublikos valdžia paskyrė 100 litų pensiją. Tai buvo didelis įvertinimas.
Iki šiol išlikusioje Jovaro sodyboje dar ir dabar žydi gėlės, noksta įvairios uogos. 1983 metais poeto atminimui sodyboje pastatytos kelios  liaudies meistrų skulptūros: Juozo Liaudansko „Mergelės“, Adomo Ganusausko „Mergaitė su knyga“, Kazio Bimbos „Ko liūdi, berželi“, Andriaus Martinaičio „Kaimo muzikantas“.
2005 metais prie šių  skulptūrų  pastatytas paminklinis akmuo, skirtas Kalniškių kaime gyvenusioms šeimoms.  Akmenyje iškaltos  pavardės: poeto Jono Krikščiūno-Jovaro, rašytojo dramaturgo Juozo Grušo, Laumakių, Stulgių, Grigaliūnų, Rakauskų, Sketerų, Valantinų. Paminklinio akmens  pastatymo iniciatorius – Stasys Laumakis, surengęs gyventojų susitikimą ir pasiūlęs jį pastatyti šių šeimų palikuonių lėšomis.
Toliau matyti kaimo šviesuolio Jono Krikščiūno-Jovaro namelis. Užrašas ant jo skelbia, kad poetas čia gimė ir gyveno iki 1947 metų. Šiuo metu sodybą prižiūri poeto sūnus Giedrius Krikščiūnas.
Jis mus maloniai pasitiko ir papasakojo apie poeto giminę, šeimą, atskleidė dar nežinomų Jovaro gyvenimo faktų. Giedrius pavaišino mus uogomis ir leido apžiūrėti jo jaukią ir išpuoselėtą sodybą.
Pasisėmę naujų žinių, nuvykome apžiūrėti beržynėlio ir tekančios Kruojos, prie kurios poetas leido laiką, laisvalaikiu rašydamas eiles.
Grįždami iš Jovaro gimtinės aplankėme ir netoliese anksčiau gyvenusio dramaturgo Juozo Grušo gimtinę. Jo buvusios sodybos vietoje auga gėlynai ir stovi paminklinis akmuo, pastatytas 100-ųjų žymaus dramaturgo metinių proga.
Labai malonu aplankyti atmintinas vietas ir prisiminti garsius Žadžiūnų krašto žmones.

Ona Skirmantienė,
Žadžiūnų bibliotekos bibliotekininkė

Kategorijos Naujienos
Pasidalinti įrašu
  • 142
GYVENIMAS KAIP ŽYGDARBIS, PASKIRTAS LIETUVIŠKAM  ŽODŽIUI
RUGPJŪČIO MĖNESIO RENGINIAI (2020 M.)

Nėra komentarų