Paskelbta  Sau 17, 2020

2020 METŲ ŠIAULIŲ RAJONO ĮŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS

1745 m.
Prie Krikštanų (Joniškio r.) gimė vienas Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo (1769 m.) vadų, bajoras Simonas ALEKSANDRAVIČIUS. Baigęs Kražių gimnaziją mokytojavo Joniškyje. 1769 m. liepos viduryje nuo jo parašyto ir išsiuntinėto rašto „Pakvietimas į įvairius sodžius nuo sukilusių vyrų, kad visi stotų su visokiais ginklais: šaudyklėmis, ietimis, berdyšiais šiandien, t. y. liepos 19 d., kurią ir šis raštas išduotas“, praktiškai prasidėjo masinis sukilimas. 1770 m. rugsėjo mėn. Raseiniuose, kur į seimelį rinkdavosi Žemaitijos seniūnijos bajorai, nuteistas mirti. Tardomas gynė valstiečius, reikalavo gerinti jų sunkią padėtį ir teisti ekonomijos valdininkus.
T L E. − Vilnius, 1985. – T. 1, p. 39−40.
Apie 1760 m.
Žemaitijoje gimė Juozapas SAVICKIS. Poetas, Šiaulių apskrities bajoras. Mirė po 1826 m.
Biržiška V. Aleksandrynas. Vilnius, 1990. – T. 2, p. 273.
1780 m.
Žarėnuose pastatyta akmeninė Šv. Mikalojaus vardo bažnyčia, kurią 1787 m. konsekravo vyskupas Mykolas Chominskis.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1991. — T. 3, p. 46.
1780 m.
Vietoj Vileikių kaimo kapinių koplyčios įsteigta bažnyčia, o prie jos įsikūrusi gyvenvietė pavadinta Pakape.
T L E. — Vilnius, 1987. – T. 3, p. 270.
1798–1800 m.
Raudėnuose (Šiaulių r.) klebonavo Jurgis Ambraziejus PABRĖŽA, botanikas, religinis rašytojas, poetas, kunigas, vienuolis, pedagogas, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvis, žemaičių raštijos veikėjas ir mokslo terminijos kūrėjas, bibliofilas.
Tėvas Jurgis Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža*1771 01 15 Večiuose, Skuodo r. † 1849 11 11 (10 30) Kretingoje*. Baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo, nuo 1816 m. pranciškonų vienuolis Kretingoje. Rašė eilėraščius („Esu sau žmogelis“), rengė religinius raštus, kūrė lietuviškus botanikos terminus.
Lietuvių literatūros enciklopedija. — Vilnius, 2001, p. 365.
1805 m.
Kurtuvėnų dvaro valstiečiai atsisakė eiti baudžiavą.
T L E. – Vilnius, 1986. – T. 2, p. 453.
1789–1790 m.
Šakynoje pastatyta nauja mūrinė Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. Ją statė Šakynos klebonas Livonijos kanauninkas Juozapas Varanavičius.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 43.
Apie 1815 m.
Maniūšių k. (Šiaulių r.) gimė Aloyzas ŠLIŪPAS, kunigas, platino lietuviškas knygas. Parašė lietuviškai apie 1000 pamokslų, buvo suimtas už lietuviškų knygų platinimą. Mirė apie 1890 m. Tirkšliuose.
Lietuvių enciklopedija. – USA, 1964. – T. 30, p. 55.
1820 m.
Varputėnų dvare buvo 24 gyventojai.
T L E. – Vilnius, 1988  – T. 4, p. 464.
1825 m.
Juozapavos dvaro savininkas Nagurskis pastatė medinę bažnytėlę, kuri buvo Raudėnų parapijos filija.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 452.
1825–1830 m.
Pradėtas kasti Dubysos –Ventos kanalas, Ventõs – Dubýsos kanãlas jungia Dubysos ir Ventos aukštupius. Ilgis 15 kilometrų. Su Dubysa jungiasi prie Bubių (Šiaulių rajono savivaldybės teritorija), su Venta – prie Tolučių (Kelmės rajono savivaldybės teritorija). Dubysos – Ventos kanalas iškastas per platų ledyninės kilmės slėnį (Dubysa šiame ruože netinkama laivybai). Po Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimo Rusijos vyriausybė norėjo sujungti Nemuno baseiną su Baltijos jūra, nes Nemuno žiotis valdė Prūsija. Dubysos–Ventos kanalas pradėtas kasti 1824. Buvo numatyta įrengti 17 šliuzų Dubysoje ir po 12 – Ventoje ir kanale. Dirbo 18 000 kareivių ir 3000 samdomų darbininkų. Kasimas nutrūko per 1831 sukilimą, 20 a. pradžioje darbai buvo atnaujinti, bet I pasaulinis karas juos galutinai nutraukė. Išliko tik nenaudojamas kanalas ir kelių šliuzų liekanos. Kai kurie Dubysos – Ventos kanalo ruožai priklauso Kurtuvėnų regioniniam parkui.
Girios. – 1992, Nr. 5, p. 30.

Kategorijos Kraštotyra
Pasidalinti įrašu
  • 2,396
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI „SMĖLIO IR SPALVŲ TERAPIJA“  VARPUTĖNŲ BIBLIOTEKOJE
ŽADŽIŪNŲ BIBLIOTEKOJE SVEČIAVOSI  DARŽELINUKAI

Nėra komentarų