Paskelbta  Sau 17, 2020

2020 METŲ ŠIAULIŲ RAJONO ĮŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS

KOVAS

4 d. – Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena.
8 d.  – Tarptautinė moters diena.
11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
20 d. – Žemės diena.
21 d.  – Pasaulinė poezijos diena.
27 d. – Tarptautinė teatro diena.

1900 m. kovo 8 (vasario 25) d.
Laumakiuose ( Šiaulių r. ) gimė Alfonsas Vytautas BRAZIULIS, publicistas, vertėjas. Kaune lankė teatro ir žurnalistikos kursus, dirbo spaudoje, 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Paskelbė apybraižą apie J. Šliūpą, studiją 1905 metų revoliucija lietuvių literatūroje (1925), išvertė F. Šaliapino memuarus, J. Hašeko kūrinių. Mirė 1982 04 06 Clevelande ( JAV, Ohio valst. ).
Gruzdžiai / [sudarytojas Damijonas Šniukas]. — Vilnius: Versmė, 2010. D. 2, p. 10161017; Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 224.
1955 m. kovo 15 d.
Čikagoje (JAV) mirė Pranciškus VASILIAUSKAS, kunigas, spaudos draudimo meto veikėjas. Gimė 1871 11 22 Gibaičiuose (Meškuičių vlsč. , Šiaulių r.).
Lietuvių enciklopedija. USA, 1965. T. 33, p. 226.
1880 m. kovo 30 d.
Rubežninkuose, Gruzdžių vlsč., Šiaulių aps. gimė Jokūbas BRIEDIS, aktorius. 1907 m. atvyko į JAV. Mirė 1958 m. Čikagoje.
Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. – Vilnius, 1998. T. 1, p. 157.
1785 m. kovo 31 d. Varšuvoje (Lenkija) mirė Antanas TYZENHAUZAS Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės rūmų iždininkas, valstybės veikėjas, Šiaulių ekonomijos valdytojas (apie 1768 m.). Gimė 1733 m.
Lipskis S. Ten, kur Venta. Vilnius, 1987, p. 208.

BALANDIS

2 d. – Tarptautinė vaikų knygos diena.
7 d. – Pasaulinė Sveikatos diena.
12, 13 d. – Velykos.
15 d. – Pasaulinė kultūros diena.
18 d. – Tarptautinė Paminklų apsaugos diena.
23 d. – Pasaulinė Knygos ir autorinių teisių diena.

1935 m. balandžio 11 d.
Gruzdžiuose (Šiaulių r.) gimė KAZYS ALMENAS.
*1935 04 11 Gruzdžiuose (Šiaulių r.) † 2017 10 07 Vilniuje (palaidotas Gruzdžiuose, Šiaulių r.), lietuvių rašytojas, inžinierius. Dr. (1968). 1944 su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1957 baigė Nebraskos universitetą. Nuo 1969 Merilando universiteto profesorius, branduolinės inžinerijos daktaras (1968). Išleido knygas „Branduolinė inžinerija“ („Nuclear Engineering“ 1992), „Apie radiaciją visiems“ (abi su R. Lee, 1993), „Ignalina RBMK‑1500“ (su kitais, 1994). Buvo Ignalinos atominės elektrinės saugos analizės grupės organizatorius.
Kūrybinį kelią pradėjo periodikoje 1958 paskelbta apysaka Vartai balto sidabro ir smulkiąja proza, vėliau plėtojo nuotykio romano žanrą. Novelėse (rinkiniai „Bėgiai“ 1965, „Gyvenimas tai kekė vyšnių“ 1967) vaizduojama amerikiečių ir lietuvių išeivių buities kasdienybė, jaunų žmonių tarpusavio santykiai. Parašė istorinius nuotykių romanus „Upė į rytus, upė į šiaurę“ (2 t. 1964, 2005), „Šienapjūtė“ (1970, apie 18–19 a. Lietuvos politinius įvykius, bajorų tarpusavio konfliktus), detektyvinius romanus „Sauja skatikų“ (1977, 1989), „Lietingos dienos Palangoje“ (1988, 2012), „Trispalvė Iljičiui“ (2014), „Vaivos juosta“ (2014) . Dar išleido kelionių įspūdžių knygą „Motociklu per Afriką“, romaną „Pjūties metas“ (abu 2008), po mirties išleista atsiminimų knyga „Anuomet“ (2019). Lietuvoje 1992 įkūrė leidyklą „Litterae universitatis“, buvo „Skomanto“ nuotykių romanų, vaizduojančių Lietuvos senovę, serijos organizatorius ir vienas autorių. Lietuvos mokslo premija (2005, su kitais).
Sprindytė, Jūratė. Kazys Almenas [žiūrėta 2020-01-15]. Internetinė prieiga: // https://www.vle.lt/Straipsnis/Kazys-Almenas-72980;  Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996, p. 436; Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 1718; Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2001, t. 1, p. 375.
1875 m. balandžio 17 d.
Pasvalyje gimė PETRAS AVIŽONIS, gydytojas oftalmologas. Apgynė daktaro disertaciją Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Gruzdžių ir Lygumų valsčių lietuvių akių ligos ir aklumas.
T L E.  Vilnius, 1985. T. 1, p. 153.
1905 m. balandžio 24 (gegužės 7) d.
Girnikų (Šiaulių r.) kalno viršūnėje, minint lietuviškos spaudos atgavimo metinę sukaktį, buvo pastatytas paminklas. Paminklą pašventino kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Kviklys B. Mūsų Lietuva.— Vilnius, 1992. T. 4, p. 476; Merkelis A. Juozas Tumas Vaižgantas. — Vilnius, 1989, p.155.

Kategorijos Kraštotyra
Pasidalinti įrašu
  • 2,403
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI „SMĖLIO IR SPALVŲ TERAPIJA“  VARPUTĖNŲ BIBLIOTEKOJE
ŽADŽIŪNŲ BIBLIOTEKOJE SVEČIAVOSI  DARŽELINUKAI

Nėra komentarų